was

vakar buvo graži diena. šiandien nelabai.
lietuvių mokytoja, tiesiog norėjau, kad žinotumėt, jog ta šypsena, kurią matėte mano veide (ir paskui garsiai paminėjot), kai buvo garsiai skaitomas Maironis, yra visiškai ne jo eilių nuopelnas. deja.

white noise

kas čia mane veikia aš nė neįsivaizduoju, bet taip norisi tyrumo. pusę keturių ryto, o tu trokšti tik toliau vaikščioti tamsiais takeliais ir kalbėti apie ateitį. jokios minties apie ėjimą namo, nes svarbiausia dilema - kuriuo takeliu eit, kad policija negalėtų pravažiuoti. ir pravaikščiojau valandą. ir buvo gera. arba dabar, galvoju kaip lysiu po šaltu dušu, ir vėliau galėsiu šokti į lovą su šlapiais plaukais ir pradėti skaityti knygą, apie kurią nieko nežinau. tiesiog papirko viršeliu.

per šias trumpas atostogas pažinau keletą žmonių, kuriuos atrodė ir taip gerai pažinojau. o pasirodo, mes visi tokie patys - messed up. gal čia perdaug įtakos padarė gg, bet matyti real-life-chuck (ne iš išvaizdos, o pirmo/antro sezono charakterio ir problemų) užspaudė širdį. norėjau padėti, bet regis jis užstrigęs pirmam sezone ir mano pagalbos jam nereikia. 

nors nuskambės labai paviršutiniškai ir savanaudiškai iš dalies, bet pastaruoju metu vis išgirstu daugiau komplimentų ( and i don't mean facebook comments. those just drive me crazy sometimes), o pati "gražiai" (žodis žiauriai netinkamas, bet kito nėra) nesijaučiu. kartą Aistė sakė, norit pasijausti gražiai reikia įsimylėti. 

bet jei ir tai ... nežinau kaip geriau sakyti nepadeda ar nepadės. tikriausiai greit ir nesužinosiu. 

žinau kas mane veikia. karšti delnai. 

if you dare

šimtadienio šauksmai praėjo, o man dar negana. šiandien teks nustebinti savo mylimą draugę. tikiuosi riedančios ašaros grojant tai sukinistai rihannos dainai stay nesugarbanors mano ištiesintų plaukų. nors tą puikiai padarys krentančios snaigės man tik pradarius lauko duris.

šiandien kompiuterį 'užradau' visas išsaugotas nuotraukas, darytas kompiuterine kamera. su šiuo vaikiu darysiu bet ką. grosiu gitara vidurnaktį, will make funny faces nuotraukoms ir išnaudosiu visas akvarelės spalvas.

a cold sweat hot-headed believer

ai nežinau. išmokau aš tas profazes ir interfazes. penktadienį šimtadienis. ir afteris. ale. džiugina širdį naujos kniedės dar neišėjusios iš spintos ir kokteiliukai.

gavau iš tėčio rožę vardo dienos proga. taip gražiai dabar žiūrisi ant palangės.
oi tiksliai. ryt valentino diena. oh well, 16ka kartų švenčiau būdama be antros pusės, pabūsiu ir 17tą.

Something in the way you move

Makes me feel like I can't live without you

froze by desire

kai pirmą kart pamačiau šią nuotrauką, tikrai nesumeluosiu, truputį išsigandau. tai tobula akimirka paiimta iš mano sapno maždaug prieš tris mėnesius. tik tai buvo ne LA, o UK (o dėl miesto nesu įsitikinusi, visgi sapnas :D) 

seniai buvau pamiršusi ką reiškia maudytis vakarais. Visus šiuos mokslo metus šlapi plaukai tapo mano trumpalaikė rytinė problema. Dabar nieko nežinau. Užtenka man tos chemijos šiandienai, atsijungsiu nuo socialinio gyvenimo ir eisiu toliau skaityti "Beieškant Aliaskos". so far, tobula knyga. 

jokių daugiau miego paralyžių ( neklauskit, bijau pasakot ), nervai nuraminti, o kompaniją dar palaiko ir james :)

apple juice

"o žiūrėk, čia kažkas parašyta"
"nu tu manęs nesiklausai! koks skirtumas, kodas kažkoks"
"nu pala, pažiūrėkim. ainu, lenkiškai. ė, pas manęs irgi kažkas parašyta. reik išverst."
*telefono ekranas parodo vertimą 'will you marry me?'*

oH

paklausyk kaip šnabžda fėjos. atgaivink viltį, kurią turėjai sapnuose

kažkaip nebematau prasmės bloge rašyti apie tai, ką veikiu. ir priežastis tikriausiai vienintelė - rutina. nieko ypatingo nevyksta. visiškai. penkios dienos mokykloje, antradienio ketvirtadienio vakarai aerobikoj, penktadienis šeštadienis lijo. šeštadienį pagalvojau, kad mano gyvenimui trūksta spontaniškumo. bet atsiradus galimybei aš ja nepasinaudojau. nors iš dalies ir džiaugiuosi. nors niekada nežinosiu, gal būtų buvę linksma.
tų pačių dainų jau antrą savaitę išmesti iš galvos negaliu.
uh tie sapnai, aš negaliu! tokie dviprasmiški jausmai kyla, kai atsibundi. vienoj pusėj, blyn, kodėl taip negali būti tikrame gyvenime, kai ( kad ir kaip žiauriai mainstrymiškai tai nuskambėtų) visi hipsteriai su grla'os cap'ais swagginam pagal trap'ą. eglė prižadėjo, kad taip balandį tūsinsim. aš jau laukiu balandžio 18!
kitoj pusėj, ... . pamiršau kokia ta kita pusė. gerai, kad taip nėra realybėje? niet. kiek sapnų prisimenu, kad ir "ne tokie jau ir linksmi jie", vistiek norėčiau realybėje patirti. tų paprastų susikabinimų už rankų ir ėjimų tyloje.  "kas nušovė tylą nežinauuuuuu".
jūs tikriausiai nieko nesuprantat ką aš čia paisalioju. soriukaz. čiuju po tokių įrašų pasirodau 'keista' ir 'kitokia'. ainu. šiaip man tai nerūpi :D

žiema, kodėl tu ne vasara?

atvežkit man jį į sattą. prašau.